šlovnas

ךlõvnas, -à (sl.) adj. (4) NdŽ žr. šlovingas: 1. H, H184, FrnW, KŽ Šlovnių̃ šlovniáusysis KI45. Mano ceitunga rašo apie šlovnus [lietuvininkų] laimėjimus I.Simon. Jis ponišką (paraštėje šlovną, šlovingą) darbą nudirbo, žirgus ir vežimus jis mariosna įvertė BB2Moz15,1. 2. Q80, R200, MŽ266, N, BS53, K Gaivinkitės, prūsai, jūs … veik būsit vėl šlovni RD210. Verks tėvelis, motynėlė, šlovna giminėlė KlvD248. Idant … šlovną draugystę pagatavytų, neturinčią ne vieno patepimo VlnE51.

šlovnaĩ adv. K; N: Bažnyčia … tvirtai, šlovnai gruntavota RD196. Juose Viešpats iš pradžios šlovniausiai apsireiškęs yra Ns1851,2.

3. Q259, K, NdŽ, KŽ Mertynas… didei nusidyvijo to[je] gilybė[je] tokius šviesius ir labai šlovnùs gyvenimus radęs Sch237. Pabudęs netoli savęs neišpasakytai šlovną ir puikiausiai apšviestą paločių stovintį išvydo BsV198–199. Šlovną svo[d]bos (vestuvių) česnį kėlė BsPI76(Rg). Ar jau norit vokiečiams nuogi pasirodyt, ir kaip drimeliai ant šlovnų̃ česnių nusigėdėt K.Donel. Aš negrįšiu iš šios šlovnos vietos KlvD39.

šlovnaĩ adv. KŽ: Tarnai… juos šlovnaĩ aprėdė Sch178. Viskas dar juo šlovniaũs ir puikiaus buvo pataisyta Sch170. Kad ana n'užgestų, bet vis šlovniaus žibėtų Ns1832,6. Giesta lakštingals garsiai ir šlovnai KlvD353.